VAIKO ADAPTACIJA – KAIP JĄ PALENGVINTI?

Print Friendly

VAIKO ADAPTACIJA – KAIP JĄ PALENGVINTI? 

Kartais galvojant ką įdomaus reikėtų parašyti – taip ir neišeina…Tačiau kartais užtenka apsižvalgyti aplinkoje ir pamatyti dalykus ar reiškinius, kuriuos sunku paaiškinti. Mamytėms kai ką suprasti retkarčiais būna tikrai nelengva, ypač jeigu vaikas pirmagimis. Todėl pribrendome vienai itin svarbiai temai ir klausimui, į kurį atsakymo ieško ne viena mama – KODĖL VAIKAS BIJO SVETIMŲ ŽMONIŲ?

Nors ir sunku, tačiau daugelis mamyčių to taip sau ir nepripažįsta. „Juk namuose ar pas senelius jis taip ramiai pabūna be mamos ar tėčio…“ Tačiau atsidūręs tarp bendraamžių ir žmonių, kurių nėra nė karto matęs vaikas mamytės rankos nepaleidžia ir pasilikti nenori…Nėra ko stebėtis. Vaikas savo namuose jaučiasi visai kitaip negu atvykęs į nepažįstamą vietą: jis drąsus ir aktyvus dėl to, kad namuose jis jaučiasi saugus. Ten kur savi daiktai, savi žaislai jam nėra ko bijoti. Jei vaikas namuose yra smalsus ir aktyvus, tai dar nereiškia, kad ir naujoje vietoje jis bus toks pat. Todėl atėjus į svetimą vietą vaikas gali slėptis ir jam reikės nemažai laiko priprasti.

Praleidžiant nemažai laiko su vaikučiais pastebime, kokie jie visi skirtingi, koks kiekvienas iš jų ypatingas ir toks savaip kitoks. Kiekvienas su skirtingomis nuotaikomis, rūpesčiais ir džiaugsmais, kiekvienas ir su savais skausmais – tai dantukai auga, tai pilvukus diegia. Vieni iš jų pasilieka be jokių baimių, galėdami tiesiog pamojuoti mamytėms, išeinančioms pasportuoti, o kiti, toli gražu, nesijaučia taip gerai. Apsivyja mamos kaklą, prisispaudžia prie krūtinės ir pagreitėjusiu savo kvėpavimu puškuoja lyg sakydami: „nepalik manęs čia!“ Dauguma mamyčių pajutusios vaikų baimę pačios labai išsigąsta. O gal priešingai? Gal mamytės atėjusios pirmą kartą jau įtikina save, kad vaikas tikrai nenorės pasilikti…? Gal kartais vaikui to ir užtenka – pajusti mamos baimę kad ir pats bijotų…? Klausimų pamąstymui tikrai daug, tačiau į juos atsakyti nei vienas negalėtumėme tiksliai, nes kiekvienas atvejis individualus ir skirtingas. Bet draugiškai patarti tikrai galime!

Ne vienerius metus prižiūrėdamos vaikučius mamyčių sporto treniruočių metu pastebėjome, kad jų palikti pas močiutes ir senelius tikrai gali nepakakti tam, kad vaikai jaustųsi drąsiai naujoje vietoje. Nuo pirmųjų vaiko gyvenimo mėnesių būtų naudinga jį pratinti prie skirtingų žmonių. Kad jis savo kasdienybėje matytų ne tik šeimos narius, senelius, tetas ar dėdes, bet ir tėvelių draugus, jų vaikus ir t.t. Taip pat reikėtų bent kartais pakeisti namų aplinką ir dažniau lankytis vietose, kur vaikas matytų kitus žmones. Žinoma niekas nesako, kad vaiką reikia palikti visai dienai, užtenka, kad jis ir valandą pabūtų be mamytės ar tėvelio. Priešingu atveju vaikas gali įsibaiminti paliktas ilgą laiką svetimoje aplinkoje.

Įdomiausia tai, kad mažesni vaikai – 5-6 mėnesių be mamytės pasilieka kuo puikiausiai, tačiau būna, kad didesnieji – 2-2,5 m. sunkiai adaptuojasi priprantant prie svetimos, jiems nežinomos aplinkos. Mamytės turėtų išlaukti šį laikotarpį ir nenutraukti užsiėmimų. Vaikas gali blogai jaustis ir pirmą ir penktą kartą, tačiau svetima aplinka tampa pažįstama, o auklytės – artimos. Iš mūsų patirties pasitaiko daug atvejų, kuomet mamos supranta vasarą, jog vaikas jau rugsėjį turės lankyti darželį ir jam reikės pasilikti grupėje visą dieną. Tada jos staiga ima ieškoti būdų, kaip vaikutį kuo greičiau pripratinti ir atėjusios pas mus be užuolankų sako, jog „mums reikia socializuotis.“ Žinoma mes visada mielai priimame visus vaikus, tačiau per tokį trumpą laiką sunku tikėtis, kad rezultatas bus lengvai pasiekiamas ir 100 proc. džiuginantis.

Mamytėms būna itin sunku palikti savo mylimą vaiką pusvalandžiui ar valandai. Jei išėjusios ir uždariusios duris išgirsta, kad vaikas verkia, vidinis balsas sako apsisukti ir grįžti. Tačiau grįžti nereikėtų. Jums sugrįžus ir po to bandant vėl išeiti, vaikas pajus dar didesnį sielvartą ir išgąstį. Kai mamytės išeina, vaikui tik tą akimirka būna liūdna, nes šalia nebėra mylimiausio žmogaus, bet dažniausiai tai tęsiasi labai trumpai – kol vaikas ima domėtis nauja aplinka ir yra nukreipiamas jo dėmesys. Kad išsiskyrimai nebūtų tokie sunkūs, tėveliai nuo pat mažų dienų išeidami iš namų turėtų aiškiai parodyti vaikams, kad jie nebus ilgai ir greitai grįš. Ir kaip minėjome, vaikas lengviau priims trumpalaikius ar ilgalaikius išsiskyrimus jei dalyvaus gyvenime, kuriame keičiasi žmonių veidai, vietos, situacijos ir t.t. Taip pat leiskite savo vaikučiui pabūti ir vienam, stebėdami jį iš tolo. Toks stebėjimas išmokys jį kurį laiką užsiimti pačiam, o tada ir Jūsų išėjimas neturėtų jo sutrikdyti ir išgąsdinti.

Tik Jūs galite nuspręsti, kas Jūsų vaikučiams geriausia, todėl linkime priimti tinkamus sprendimus ir neišsigąsti trumpo išsiskyrimo – Jūs vaikučiui esate pati svarbiausia, todėl pusvalandis ar valanda atskirai tikrai nepanaikins tikros ir besąlygiškos MEILĖS tarp mamytės ir vaikučio! ❤❤❤

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *